Loginis būtinumas yra kertinė sąvoka interpretuojant loginį sekimą, tačiau diskusijos apie loginio būtinumo kilmę yra retos. Šiame straipsnyje atkreipiu dėmesį į vieną ypatingą reiškinį, kuris implikuoja, kad ne tik modelio teorijos tradicija, tačiau ir esencialistinis požiūris į loginį būtinumą gali jo kilmę sieti su loginėmis konstantomis ar loginėmis sąvokomis. Aš teigiu, kad, laikantis ankstesnės tradicijos, loginės konstantos galėtų būti asimiliuotos su priimtinų modelių apribojimais ir kad loginio būtinumo šaltinį yra labiau tikėtina aptikti modeliuose; laikantis antrojo požiūrio bei skolinantis idėjų iš (...) pirmojo, loginio būtinumo kilmė turėtų būti aptikta prigimtyje to, kam modeliai atstovauja, t. y. situacijose. (shrink)

Remiantis prancūzų sociologo Pierre Bourdieu sociologine teorija, laukas ir habitus sąvokomis, straipsnyje sociologiniu požiūriu analizuojama judėjimo negalios paliesta paauglystė, paauglio habitus formavimasis šeimos socialiniame lauke.Judėjimo negalios apsunkintas kūnas ne tik riboja judėjimo negalią turinčių paauglių fizinę laisvę, bet ir turi reikšmingos įtakos paauglio socializacijos procesui šeimoje bei šeimos narių tarpusavio santykiams. Judėjimo negalią turintys paaugliai dažnai dėl savo negalios ribojamų fizinių galimybių laikomi silpnesniais. Jais stengiasi pasirūpinti tėvai, globėjai ar kiti sveiki šeimos nariai. Negalią turintys paaugliai dažniau nei suaugusieji yra (...) veikiami aktyvios neigimo psichologijos, kai akcentuojama, kad jis negali, nemoka, nesugeba. Tai lemia jo savistigmatizaciją, trukdančią atskleisti, įvertinti bei realizuoti savo turimas realias galimybes. Paauglio negalia kelia daugybę iššūkių visai šeimai. Ji paveikia ne tik šeimos sistemos schemą, bet tėvo ir motinos kaip poros egzistenciją. Užmirštami bendri poros ir asmeniniai siekiai, koncentruojamasi tik į vaiko negalią, globos ir pagalbos teikimą jam. Paauglio negalia turi įtakos ne tik jo, bet ir šeimoje augančių sveikų vaikų socializacijos procesui. Kai tėvai, giminaičiai daugiau dėmesio skiria negalią turinčiam paaugliui, kiti (sveiki) vaikai dažniau jaučiasi atstumti, mažiau mylimi.Patirtas judėjimo neįgalumas itin paveikia paauglio socializaciją. Jei socializacijos pradžioje įgimtas neįgalumas vaiko suvokiamas kaip savaime suprantamas, tai vėliau, išėjus už šeimos lauko ribų, susiduriama su neįgalumo stigmatizacija, ir trauma ar liga drastiškai nutraukia socializacijos procesą. Ypač skausmingas pokytis, nubraukiantis besikaupiančią gyvenimišką patirtį, įvyksta patyrus negalią paauglystėje, kai skyla habitus. (shrink)

Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu mastu jos pripažįsta (...) individo teisę rinktis. Nors valstybės tikslai ir siūlomos vertybės yra išorinės individo atžvilgiu, tačiau norint jas realizuoti valstybei privalu ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad žmonės jas priimtų, rasti joms adekvačią išraišką. Kitaip tariant, visi valstybės siekiai turi būti derinami su visuomenės narių siekiais ir optimaliausiu būdu tuos jų siekius išreikšti. Tik tuo atveju valstybės tikslai, puoselėjamos vertybės iš „išorinių“ gali virsti „vidinėmis“ – tapti individui savos ir daugiau ar mažiau priimtinos. O veikdamas sąmoningai ir kryptingai jis tuo pačiu padės valstybei realizuoti ir jos iškeltus tikslus. (shrink)

Ais diese Schrift verfaBt wurde,l hatte die Husserl-Forschung noch nicht die Verbreitung von heute. Selbst in Deutschland muBte das in den wirren Zeiten des Dritten Reiches erstickte und in der ersten N achkriegszeit nur langsam aufkeimende Interesse fUr die Ph'nomenologie Husserls wiederbelebt und vertieft wer­ den. Dagegen sind in den letzten zehn J ahren viele Schriften und eine Reihe interessanter Studien sowohl zur Ph'nomenologie Edmund Husserls als auch zum Problem der Philosophie und Wissenschaft sowie zum Verh'ltnis von Wissenschaft und Ge­ (...) schichte erschienen. Eine Auseinandersetzung mit alI diesen Ar­ beiten konnte nicht mehr in den Text der vorliegenden Abhand­ lung aufgenommen werden, aber die fiir die behandelte Problema­ tik relevanten Arbeiten sind dennoch bei der Vorbereitung des Textes fiir den Druck herangezogen worden. Im Text sind neben sprachlichen Verbesserungen auch einige Stellen sachlich erg'nzt worden, wobei auf die neuerscheinende Literatur verwiesen werden konnte. Die urspriingliche Dissertation ist durch einen neuen Abschnitt iiber "Das Problem der Geschichte bei Husserl, Hegel und Marx" erweitert worden. Daraus erkl'rt sich die Ab'nderung des friihe­ ren Titels in "Wissenschaft und Geschichte in der Ph'nomenologie Edmund Husserls. "2 Mit der Titel'nderung solI aber nicht der Eindruck erweckt werden, als ob "Philosophie als strenge Wissen­ schaft" nicht ein zentrales Thema der Husserlschen Ph'nomeno- 1 Sie ist im Sommersemester 1962 von der Philosophischen Fakult't der Universi­ t't K'ln unter dem TiteI "Das Problem der Philosophie als strenger Wissenschajt in der Ph'nomenologie Edmund Husserls" als Dissertation angenommen worden. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau kūrybingas ar (...) nekūrybingas klases. Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija? (shrink)

Šiame straipsnyje aptariamas laiko (kāla) suvokimas brahmaniškose, budistų ir džainų mokyklose remiantis pirminiais sanskrito šaltiniais ir kritinėmis studijomis. Tyrimui pasitelkiama kompleksinė – tekstologinė semantinė, hermeneutinė ir lyginamoji – metodologija. Daromos išvados, jog filosofinių mokyklų požiūriai išsiskiria labiausiai šiais klausimais: ar įmanomas dabarties suvokimas? Ar jutiminė dabartis yra momentinė, ar ji turi trukmę? Ar laikas yra objektyvus ir realus, ar tik subjektyvi konstrukcija? Atskleidžiama, jog indų filosofiniuose požiūriuose nėra vienos vyraujančios perspektyvos, principinė polemika vyko tarp budistinės nyāyos bei vaiśeṣikos mokyklų. Tyrimas (...) grindžia išvadą, kad indų filosofijoje laikas suprantamas ne psichologiškai, o epistemologiškai, siejant su patikimo pažinimo ir žinių pagrįstumo klausimais. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama Kanto nužymėtos ir Deleuze’o eksperimentiniame mąstyme rekonstruotos vaizduotės kaip vieno iš trijų proto gebėjimų raiškos lauko alternatyvos. Siekiama atsakyti į paties Deleuze’o išsikeltą kantišką klausimą: kokia yra giliausia paslaptis? Aptinkamos kelios atsakymo alternatyvos. Šiame tyrime paaiškėjo, kad Deleuze’o atsakymai į paties išsikeltą klausimą „kokia yra giliausia vaizduotės paslaptis?“ patiria metamorfozes, kurios apsuka ratą. Nuo pradinės pozicijos, kai vaizduotė veikia tik paklusdama intelektui ar protui, ji juda link laisvo trijų nepriklausomų sugebėjimų – intelekto, proto, vaizduotės atitikimo, paskui – link (...) jų nedarnios dermės, jų kovos, kuri skatina kiekvienos naują atsiskleidimą, galiausiai – prie vaizduotės anihiliacijos, kuri leidžia užgimti naujai minčiai, taigi, ratas apsisuka ir grįžtama prie jų dermės naujame lygmenyje, moderuojant filosofiniam skoniui. Tačiau visas šias metaformorfozes jungia viena bendra Kanto suformuluota prielaida: vaizduotė niekada neišvengia triadinės priklausomybės, ji neveikia viena; ji galima tik santykyje su intelektu ir protu, t. y. kitais trimis jai paraleliais ir simultaniškais sugebėjimais. (shrink)

Ðio straipsnio pavadinime uþkoduota ir tyrimo problema. Èia bus svarstomas filosofijos ir literatûrossuartëjimo prieigø dekonstrukcinis tyrimas Jacques Derrida postfilosofijoje. Kantas simbolizuoja klasikinæ filosofo, Kafka – literato laikysenà. Taèiau tai tik straipsnio autorës iðmonë. Bus atsispirta nuo to,kaip Derrida perskaito Kafkos parabolæ Prieð ástatymà romane Procesas. Autorë pripaþins, kad ið tiesøsodieèio kaip kantininko ir durininko kaip paties Derrida suprieðinimas leidþia geriau suvokti Derridaiðrastos sàvokos différance konotacijas. Kita vertus, taip suprasta skirtis iðveda á singuliarumo, paraðo,paslapties sàvokø judëjimà Derrida tekstuose. Taèiau lieka neaiðku, (...) ar ið tiesø Derrida neprieðtaraujasavo teiginiui, kad raðymas vyksta anapus filosofijos ir literatûros, kai prieina prie iðvados, kad sodietis--kantininkas negalëjo suprasti jam skirto áëjimo singuliarumo, nes turëjo problemø su literatûra. Ar taireiðkia, kad literatûra, skirtingai nei filosofija, lieka atvira paslapèiai ir neþinojimui? O filosofija tampasusijusi su þinojimu ir paslapties áminimu? Autorës nuomone, paties Derrida hermeneutikos dekonstrukcija knygoje Pentinai: Nietzsche’s stiliai tokiai iðvadai prieðtarautø.Pagrindiniai þodþiai: differénce, Derrida, Kafka, sodietis-kantininkas, filosofija ir literatûra. (shrink)

Haḳdamah. Masekhet Taʻanit -- shel avotenu ṿe-shalanu -- Shaʻar 1. Ketsad medabrim ʻal birkat ha-ḥayim -- Shaʻar 2. Adam ṿe-adamah, ʻananim ṿe-heʻanut -- Shaʻar 3. ha-Homer ḥai u-medaber -- ha-ḥoḳ, ha-pele ṿeha-ʻanṿah -- Shaʻar 4. "Ka-mayim ha-panim la-panim ken lev ha-adam la-adam" -- normot ḥevratiyon u-reṿaḥat ha-adam -- Shaʻar 5. "Tefilah la-ʻani ki yaʻaṭof" -- ha-kisufim le-magaʻ -- Shaʻar 6. Nispaḥ ḥaṿayah ṿe-tiḳṿah.

Straipsnyje tiriamos dvi XX a. viduryje iðplëtotos funkcionalistinio sàmonës aiðkinimo kryptys: D. Armstrongo ir D. Lewiso analitinis funkcionalizmas ir H. Putnamo komputacinis funkcionalizmas. Siekiamaparodyti, kad ðios dvi kryptys ið esmës sutampa metodologiniu poþiûriu, taèiau jø atstovai suteikiasavøjø teorijø metodologiniam pagrindui skirtingas ontologines interpretacijas. Sutardami, kad fizikinio bûvio ir funkcinio bûvio sàvokos skiriasi, jie nesutaria dël to, ar funkcinio bûvio sàvokà reikialaikyti iðskirianèia atskirà ontologinæ bûviø kategorijà, ar ði sàvoka iðreiðkia tik skirtingà tø paèiø fizikiniø bûviø identifikavimo realiame pasaulyje bûdà. Ðiame (...) nesutarime ið esmës uþsimezga ðiuolaikineisàmonës filosofijai bûdinga kontroversija klausimu: savybiø ontologija turi bûti rekonstruojama intensiniu ar ekstensiniu pagrindu?Pagrindiniai þodþiai: funkcionalizmas, materializmas, ávairiopa realizacija, reduktyvistinës sàmonës teorijos. (shrink)

Funkcinës psichiniø savybiø analizës atveriama jø materialiojo ákûnijimo ávairovës galimybë verèia materialistiná monizmà sàmonës filosofijoje formuluoti ne psichiniø ir fiziniø savybiø tapatumo, bet pirmøjø pareities nuo antrøjø tezæ. Pareities sàvoka sàmonës filosofijoje iðreiðkia minimalius reikalavimus fizikalistinëms teorijoms – paneigus pareities fizikalizmà bûtø paneigtos ir stipresnës fizikalizmoversijos. Straipsnyje tyrinëjama fizikalizmo kritika paremta vadinamuoju kokybiø perkeitimo galimybës argumentu. Parodoma, kad, viena vertus, toks argumentas negali bûti atremtas nuorodomis áempirinius duomenis, nes svarstoma hipotetinë situacija numano jos empiriná nestebimumà; kita vertus, jei svarstoma situacija (...) ið tikrøjø yra galima, tai kokybinës psichinës charakteristikos niekaip nërasusaistytos funkciðkai ar fiziologiðkai apraðomais ryðiais, vadinasi, antireduktyvistinæ iðvadà galima grástisvarstant ne tik atvejus, kai kokybës perkeistos, bet ir kai jø apskritai nëra.Pagrindiniai þodþiai: sàmonës filosofija, fizikalizmas, funkcionalizmas, pareitis, perkeistos kokybës. (shrink)

„Ši dovana ištobulinama pratybomis, ir tapytojas įvaldo savo regėjimą ne per kelis mėnesius ir ne būdamas vienas. Svarbu ne tai, ankstyvas ar vėlyvas, spontaniškas ar muziejuje susiformavęs yra tapytojo regėjimas, kiekvienu atveju jo regėjimas mokosi tik žiūrėdamas.“Straipsnyje analizuojama kūrybos psichologijos ir fenomenologijos samprata Vosyliaus Sezemano estetikoje. Tyrimas atskleidžia, kaip estetikos bendrųjų problemų svarstymas yra susijęs su kūrybos ir kultūros filosofija. Estetika turi analizuoti ne tik estetinio objekto suvokimo aktus, bet ir tai, kaip estetinis objektas yra kuriamas. Straipsnyje aptariama: kaip Sezemano (...) estetikoje suprantami trys pagrindiniai kūrybos momentai; kokia yra vaizduotės, suvokimo ir atminties sąveika Sezemano estetikoje; kaip kūnas ir vaizduotė dalyvauja žaidime; koks yra asociacijų ir abstrakcijų vaidmuo kūrybinėje veikloje. Sezemano estetikoje išplėtota kūrybinės dinamikos samprata yra artima fenomenologinei kultūros filosofijai. Sezemanas, kaip ir kiti fenomenologinės estetikos atstovai, akcentuoja meno kūrinio, kaip pasaulio patyrimo, sampratą. Meno kūrinys yra kuriamas kaip tokia institucija, kuri yra nukreipta tiek į pasaulio patirtį, tiek į galimybę šią patirtį atverti kitam subjektui. (shrink)

Diskurso analitinis požiūris propagandos tyrime gali padėti ne tik ištirti propagandos turinį, žodyną, bet ir jo kūrimo kontekstą, kurio analizė tampa vis svarbesnė, plėtojantis sunkiau atpažįstamoms propagandos formoms. Šiame straipsnyje, taikant pusiau sisteminę literatūros apžvalgą ir dedukcinę teminę analizę, nagrinėjama, kaip jungiant propagandos ir diskurso terminus suvokiama propaganda bei kokiose tyrimų tematikose, interpretaciniuose kontekstuose ir kokius metodus pasitelkiant naudojama tokia jungtis. Į apžvalgą įtraukti anglų kalba 2012–2021 m. publikuoti mokslo darbai, kurių pavadinimuose minimi propagandos, diskurso ar propagandinio diskurso terminai. Tyrimo (...) rezultatai rodo, kad propagandos analizei pasitelkdami diskurso analitinį požiūrį, tyrėjai propagandą daugeliu atveju suvokia kaip neigiamą reiškinį, todėl jos analizei dažniausiai pasitelkia kritinę diskurso analizę. Propagandos ir diskurso terminų jungtis moksliniuose tyrimuose naudojama vis dažniau ir yra ypač būdinga visuomenę poliarizuojančių propagandinių pranešimų analizei. Tačiau moksliniuose darbuose propagandos ir diskurso terminų jungtis ne visada išplėtojama tinkamai. (shrink)

Šiame straipsnyje apžvelgiamos kosmopolitizmo sąvokos sociologinės apibrėžtys ir metodologinio kosmopolitizmo taikymo migracijos tyrimuose privalumai. Apibrėžiant metodologinį kosmopolitizmą kaip tyrimais grindžiamą domėjimąsi žmonėmis, kurie saistosi ne tik nacionaliai ir / ar transnacionaliai, bet ir mato save kaip globalaus pasaulio dalyvį, straipsnyje teigiama, jog kosmopolitizmas suteikia galimybę pamatyti ne tik nacionalius / transnacionalius saistymusis, bet ir situacijas, vietas, erdves, kontekstus, kuriuose minėti saistymaisi suvokiami kaip nereikšmingi. Remiantis požiūriu, jog mobilumas ir transnacionalumas nėra pakankama sąlyga kosmopolitiškoms tapatybėms atsirasti, migracijos tyrimų erdvėje siūloma ieškoti (...) atsakymo į klausimus, kaip, kada ir kodėl mobilumo patirtis gali tapti lankstaus socialinio kapitalo forma ir sukurti socialinius santykius ir gyvenimus su daugialypėmis tapatybėmis. Straipsnis parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE)“. Sutarties Nr. VAT-41/2012. (shrink)

Straipsnyje parodoma, kad daugelis Viduramžių logikų manė, kad kai kurie „dėsniai“ galioja tik esant tam tikroms sąlygoms. Pavyzdžiui, Aristotelio, Boecijaus ir Abelardo ginti vadinamosios jungčių logikos (connexive logic) baziniai principai galioja tik galimų ar neprieštaringų antecedentų arba nebūtinų ar kontingentiškų konsekventų atžvilgiu. Panašus apribojimas galioja „dėsniui“ (kurį galimai gynė Chrisipas), kad kiekvienas teiginys yra suderinamas su pačiu savimi.

Algis Mickiinas savo straipsnyje svarsto moder- niojo mokslo ir filosofijos ivykdytq tikroves "su- skliaudimo" judesi, leidusi semiotikams ir dekonst- rukcininkarns teigti kalbq arba diskursq esant pirmi- ne ir svarbiausia galios forma, pasirei3banEia visose 2mogiSkojo patyrimo ir praktikos srityse. Autoriaus tikslas - analizuojant 3i "suskliaudimq" atverti ypa- tingas struktiiras, "kurios niekam nepriklauso ir yra niekur neaptinkamos, ta&au yra esmingiausiy miisy modemiojo hojimo modalumy pamatas". Autorius teigia, jog wenamasis pasaulis - morfologiSkai kon- stituoty ir intuityviai suvokiarny ivykiy ir objekty pa- saulis - (...) yra suskliaudiiamas mokslinio skepsio, o pa- grindu laikoma transcendentine ir homogeniika tik- rove neatsiveria pojiiEiams. Teorinio-metodologinio formalizmo konstitucija, stokojanti intuityvaus as- pekto, neturi vertikalaus matmens ir tegali biiti arti- kuliuota horizontaliai, nuosekliavienalaypte progre-sija, remiantis savo paEios vidinemis taisyklemis. Ji neturi jokio biitino rySio su transcendentine homo- geni3ka tikrove; Sis rySys - arbitralus ir lemia tai, jog tikrovei primetami atsitiktinai parinkti forrnaliai kon- stituoti metodai. Sitoks arbitralus teorinio-metodo- loginio formalizmo ir w e n a m o pasaulio rySys Mic- kiinui leidiia interpretuoti modernyji progresq kaip autoreferentiSkq, subjekto n e t u ~ t j reiskini, kaip ar- bitraly riby nepaisymq, ir moderniqjq galiq kaip de- centralizuotq atsakomybq, kaip "galiq be priehties", kuriq palaiko ir maitina beribes formaliy ir materia- liy konstrukcijy galimybb. 'Ibks visur i3plitqs bet kobo veiksmo arbitralumo ir riby nebuvimo pojiitis ir yra, anot autoriaus, niidienos humanizmo krizes esme. Raktiniai ZodZiai: fenomenologija, swkliaudi- mas, gyvenamasis pasaulis, teorinis-metodologinis f o m l ~. (shrink)

Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti turėti tik visa (...) tauta, kurios gerovės ir tvarkos siekiams subordinuojama politinė valdžia. Teisė ir įstatymas, taip pat valstybinė administracinė veikla legitiminiais laikytini tik tada, jei jie yra subordinuoti aukštesnei, t. y. viršvalstybinei, teisei (žmogaus prigimtinėms teisėms)ir visų pirma moralei. Politinės demokratijos įgyvendinimą katalikų intelektualai siejo su tokiu valstybės ir visuomenės gyvenimo sutvarkymu, kuris užtikrintų kiekvienam piliečiui teisę ir galimybę naudotis rinkimų teise, spaudos ir žodžio laisve. Koks tos valstybės sutvarkymo ir valdymo būdas – konstitucinė monarchija ar respublika – ne tiek jau svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti žmogui gerovės pagal krikščionybės nuostatas ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių. O tai priklauso ir nuo valdančiųjų išminties, ir nuo valdomųjų pilietinės brandos. (shrink)

Pagājušais ir tas, kā vairs nav, bet nākošais - tas, kā vēl nav. Bet, ja to abu nav, vai tas nozīmē, ka ir tikai "tagad" un pagājušais un nākošais ir tikai par tik, cik tie ir apzināti tajā? Bet kā ir ar pašu "tagad"? Vilšanās, ko pavada centieni notvert un identificēt "tagad", var vedināt uz pārdomām, vai "tagad", kurā apzināmies pagājušo un nākošo, pats pastāv?

I propose and argue for an account of humility in Zhuangzi, which I call perspectival humility. In the opening of the article, I will present a view of humility found in pre-Qin Confucian texts; then, I will explain the idea of Zhuangist humility, which provides a contrast to Confucian humility. Zhuang Zhou does not think that any ideas of right and wrong can be absolutely correct. People must see that their beliefs may not be absolutely correct, and should always consider (...) alternative perspectives. Those who recognise the limitations of their perspective are led to perspectival humility. Moreover, perspectival humility encourages people to learn extensively and to harmonise the differences between other perspectives. The Zhuangist approach takes various perspectives into account and is an inclusive notion of humility that prompts people to appreciate different ways of life, engages in harmonious social relationships, and preserves cultural diversity. (shrink)

Children traditionally learn to read Chinese characters by rote, and thus stretching children’s memory span could possibly improve their reading in Chinese. Nevertheless, 85% of Chinese characters are semantic-phonetic compounds that contain probabilistic information about meaning and pronunciation. Hence, enhancing children’s metalinguistic skills might also facilitate reading in Chinese. In the present study we tested whether training children’s metalinguistic skills or training their working-memory capacity in eight weeks would produce reading gains, and whether these gains would be similar in Chinese (...) and English. We recruited 35 second graders in Hong Kong and randomly assigned them to a metalinguistic training group (N = 13), a working-memory training group (10), or a waitlist control group (12). In the metalinguistic training, children were taught to analyze novel Chinese characters into phonetic and semantic radicals and novel English words into onsets and rimes. In the working-memory training, children were trained to recall increasingly long strings of Cantonese or English syllables in correct or reverse order. All children were tested on phonological skills, verbal working memory, and word reading fluency in Chinese and in English before and after training. Analyses of the pre- and post-test data revealed that only the metalinguistic training group, but not the other two groups, showed significant improvement on phonological skills in Chinese and English. Working-memory span in Chinese and English increased from the pre- to post-test in the working-memory training group relative to other two groups. Despite these domain-specific training effects, the two training groups improved similarly in word reading fluency in Chinese and English compared to the control group. Our findings suggest that increased metalinguistic skills and a larger working-memory span appear equally beneficial to reading fluency, and that these effects are similar in Chinese and English. (shrink)

There is a consensus among scientists that climate change is an existing, growing, and human-made threat to our planet. The topic is a divisive issue worldwide, including among people of faith. Little research has focused on the relationship between (non)religious belief and climate change. Hence, in Studies 1 and 2, the authors explore the impact of religious/non-religious orientations: intrinsic (religion as an end in itself), extrinsic (religion as a means to an end), quest (a journey toward religious understanding), and non-religious (...) orientation (i.e., atheistic) on consumer attitudes toward the environment, focusing on recycling advertisements with (non)religious cues. Further, in Study 3, we examine the underlying causal mechanism of environmental identity and the moderating effect of political views on consumers’ lack of belief in climate change. The results show that religious people are less committed to the environment and climate change and that atheism positively affects recycling and climate change identity. The findings offer practical implications in that advertising campaigns need to be endorsed by religious leaders and channeled within the confines of the religious institutions they represent. (shrink)

Various studies on the impact of religiousness on consumer ethics have produced mixed results and suggested further clarification on the issue. Therefore, this article examines the effect of religiousness, materialism, and long-term orientation on consumer ethics in Indonesia. The results from 356 respondents in Indonesia, the largest Muslim population in the world, showed that intrinsic religiousness positively affected consumer ethics, while extrinsic social religiousness negatively affected consumer ethics. However, extrinsic personal religiousness did not affect consumer ethical beliefs dimensions. Unlike other (...) studies in developed countries, materialism and long-term orientation influenced only a few of the consumer ethical beliefs dimensions in this study. To date, the study is one of the first empirical studies to explore the impact of religiousness on consumer ethics in Indonesia. The study contributes to the debate on the impact of religiousness on consumer ethics and can assist managers and public policymakers in their effort to mitigate unethical consumer activities in Indonesia. (shrink)

The current research investigates how religiosity can influence unethicality in a consumption context. In particular, considering the link between extrinsic religious orientations and unethicality, this research clarifies why and when extrinsic religiosity leads to unethical decisions. Across two studies, findings show that ethnocentrism is both a mediator and a moderator of the effects of extrinsic religiosity on consumers’ ethical judgments. This is because extrinsic religiosity leads to ethnocentrism, and in-group loyalty manifested through ethnocentrism increases support for unethical consumer actions, thus (...) establishing ethnocentrism as a mediator. At the same time, different levels of ethnocentrism can also influence how extrinsic religiosity leads to supporting unethical consumption via self-righteousness, thus establishing ethnocentrism as a moderator. The findings from this research have significant implications for diverse stakeholders who have an interest in religiosity and consumer behavior. (shrink)

Contractualist work in business ethics as well as in economic organization theory views opportunistic behaviors as problematic since they create economic harm and are often considered to violate ethical norms. Yet, much of the empirical literature on opportunism has adopted a rather simplistic definition of opportunistic behaviors as behaviors that violate formal and/or relational contracts and assumed that instances of opportunism can be unequivocally defined by simply referring to the content of contracts. The consequence of this assumption has been a (...) disregard for factors other than the content of contracts that may influence whether exchange partners judge an unexpected behavior they face during exchange relationships as opportunistic or not. The present investigation explores the factors that shape exchange partners’ subjective opportunism judgments through two vignette-based laboratory experiments. Results from the first experiment, where subjects were asked to take the perspective of a harmed party, show that opportunism judgments are influenced by the type of the behavior, type of the causal account provided for the behavior, perceived type of the exchange, and personality traits of the actor making the judgment. The second experiment, in which subjects were asked to take the perspective of the transgressor, demonstrates the influence of perspective. In particular, victims are more likely to assess a given unexpected behavior as opportunistic than transgressors, and their judgments do not relate to the underlying factors in the same way as the victims’ judgments. I discuss implications in terms of the governance of interfirm exchange relationships. (shrink)

The article focuses on the complex positioning of people from disempowered backgrounds with respect to liberalism and liberal dividends. The author offers the term liberal bargain, paraphrasing Deniz Kandiyoti’s “patriarchal bargain” and Cynthia Cockburn’s “ethnic bargain,” and dwells on the interconnections between the three. The liberal bargain indicates the particular consciousness and symbolic whitening that “colorized” people tend to adopt when they attempt to cash in on the liberal promise. Within the discourse of postcolonial feminism, the concept is intended to (...) promote the discussion of power differentials among women, through refining the analytically dissatisfactory color metaphors habitually used to address issues of hegemony and ethnocentrism. (shrink)

PrécisDespite significant scholarship, research, and funding dedicated to implementing criminal diversion programs over the past two decades, persons with serious mental illness and substance use disorders remain substantially overrepresented in United States jails and prisons. Why are so many U.S. adults with behavioral health problems incarcerated instead of receiving treatment and other support to recover in the community? In this paper, we explore this persistent problem within the context of “relentless unmet need” in U.S. behavioral health (Alegría et al., 2021).

In response to the environmental impacts of agricultural food production, alternative food sources have been developed over the past few decades. One of the latest innovations is ‘cultured meat.’ Despite offering an alternative to raising animals for meat, the idea of lab-grown meat has received a mixed response from religious consumers. Thus, the present research investigates the effect of using religious appeals in advertising on consumers’ intention to purchase cultured meat. The authors propose that consumers’ religiosity (intrinsic and quest religiosity) (...) moderates their green identity, which subsequently affects their intentions to purchase cultured meat. The results of two experimental studies show that at low levels of quest religiosity, a religious (vs. non-religious) appeal led to higher intentions to purchase cultured meat among participants with high (but not low) levels of intrinsic religiosity. The findings of this research have implications for religious leaders, ethicists, and policymakers when dealing with the commercialization of cultured meat. (shrink)

From 1347 onwards, new literature emerged in the Islamic and Western worlds: the Ṭā‘ūn [Plague] Treatises. The literature in Islamdom was underpinned by three things: (i) Because the first epidemic was a phenomenon that had been experienced since the birth of Islam, ṭā‘ūn naturally occurred on the agenda of hadith sources, prophetic biography, and historical works. This agenda was reflected in the treatises as discussions around epidemics, particularly plague, as well as the fight against disease in general in a religious (...) and jurisprudential framework. (ii) Works aimed at diagnosing the plague and dealing with various aspects of it tried to explain disease on the basis of Galenic-Avicennian medicine within the framework of miasma theory, thus deriving their basis from this medical paradigm. (iii) Finally, the encounter with such a brutal illness prompted a quest for all possible remedies, including the occultist culture. This background shaped the language and content of the treatises at different levels. This article first evaluates the modern studies on plague treatises written in the Islamic world. Then, it surveys the Islamic historical sources in order to pin down the meaning they assign to the concepts of wabā’ [epidemic disease] and ṭā‘ūn [plague]. Certain medical works that were the resources for medical doctrines and terminology for plague treatises are also evaluated with a focus on these two concepts. Thus, the aim of this survey is to understand the general conception of epidemic disease and plague in the Islamic world before the Black Death (1346-1353). I discuss and analyze the characteristics of the Ṭā‘ūn literature, which constitutes the main subject of the article and present a database on the literature. While the works from the Mamluk and Ottoman periods constitute a continuous tradition in some respects, Ottoman treatises differ from the Mamluk works in terms of certain features, especially content. Although this study touches on the common aspects of the works from the two periods, it instead analyzes this literature with a focus on points where the two traditions diverge. (shrink)

Excellent compilation of incidents of irrationality in India with special reference to Tamil Nadu.